Su mokiniais nusprendėme 2022 metų Kalėdinį sezoną baigti aktyviai judėdami ir sausio 8 d. iš pat ryto iškeliavome į Antalkius. Mano tikslas buvo kuo plačiau paskleisti žinią apie mūsų mokyklą. Netikėtos pažintys, susitikimai ir pokalbiai keliaujant – pats geriausias būdas. Pėsčiųjų žygių asociacijos organizuotas šiais metais pirmasis žygis buvo įspūdingas: vaišės trasoje, o po kelionės – karšta šiupininė. Saviškius fotografavau ir grožėjausi. Jie įkvėptai šėlo ir nepavargdami išdykavo. Šiemet asociacija rengs 21žygį (https://www.facebook.com/pzasociacija/). O gal taip imti ir dalyvauti? Visuose žygiuose. Ne, nerealu. Kita vertus, kodėl gi ne?

Mokytoja Danutė Gavenauskienė

Man kelionėje labai patiko. Artimiau susipažinau su klasiokais. Grožėjausi vaizdais. Jie mane kerėjo ir mąsčiau apie gamtos saugojimą. Prie to gali prisidėti kiekvienas iš mūsų. Galima prisidėti naudojant daugkartinius indus ir neteršiant gamtos, saugojant jos grožį ir gyvūniją. Mano klasiokai sakė, kad saugoti gamtą galima naudojant elektromobilius arba važinėjant dviračiu, taip pat vaikščiojant ir grožintis gamtos vaizdiniais. Tačiau puoselėti bei saugoti gamtą – tai ginti ją nuo medžiotojų, medžių kirtėjų ir karjerų kasėjų.

V20 gr. mokinys Žygintas Laurikaitis

Vilkijos žygis man priminė, kaip smagu pasivaikščioti po mišką. O dar geriau tai daryti su linksmais žmonėmis. Šio žygio metu mes nuklydome nuo kelio, tačiau tai tik padėjo mums išmokti, kaip rasti išeitį ganėtinai sunkioje situacijoje. Sugebėjome įveikti šią kliūtį ir pasiekti savo tikslą – nueiti 12 km. Siūlau visiems išbandyti šitokią pramogą, nes ji yra kupina netikėtumų. Na ir pats skaniausias maistas valgomas lauke, prie laužo. Išbandykite, nepasigailėsite.

V20 gr. mokinys Deividas Ambrazaitis

Diena žygiui buvo tarsi užsakyta. Nedidelis šaltukas ir pro aukštus senus medžius prasiskverbianti saulės šviesa. Kaip gera kartais atitrūkti nuo miesto gatvių triukšmo, o pro mašinos langą stebėti atsiveriantį vis gražesnį gamtos vaizdą! Grįžtantis vaikystės jausmas, kada lakstant po pievas ir laukus laimė bei džiaugsmas buvo taip lengvai pasiekiami. Su kiekvienu žingsniu pirmyn širdis į taktą keliavo kartu, o komandos draugija bei kiti Vilkijos žygio dalyviai budino miško medžius ir žemę teikdami jiems dar vieną progą nutylėti tai, ką matė. Bėga laikas, su juo rieda ir saulė. Stebėdami ją skuba žmonės. Miškas tuštėja, artinasi tamsa. Plūsta ramuma ir tyliai ošia medžiai. O mes grįžtame atgal į miesto šurmulį.

V20 gr. mokinė Ugnė Senkevičiūtė