Vasario 14 dieną MTP skyriuje per ilgąją pertrauką prie K-16 grupės paruoštos foto sienos istoriją apie šv. Valentino dienos prasmę papasakojo K-15 grupės mokinė Ugnė Navickaitė, dainas apie meilę dainavo naujai atrastas talentas- K-16 grupės mokinė Kamilė Gineikaitė. Mokytojai ir mokiniai dainavo dainas pagal fonogramas. Foje ekrane buvo rodomi gražūs vaizdo įrašai su muzika.
Valentinas

Įsimylėjusiųjų diena pradėta švęsti Romos imperijos laikais. Senovės Romoje vasario 14 dieną buvo šventė, skirta deivės Junonos – romėnų dievų ir deivių karalienės bei vedybų globėjos – garbei. Kiti teigia, kad tai siejasi su graikų-romėnų pavasario švente, linksmo jų dievo Pano garbei. Jų išvakarėse romėnų mergaičių vardai būdavo užrašomi ant popieriaus juostų ir jų vardus iš ąsočio traukdavo jaunuoliai, taip galėdavo išsirinkti šventės draugę.

Antra legenda pasakoja, kad Valentinas buvo Romos kunigas ir gydytojas. Gyveno jis III a., valdant imperatoriui Klaudijui II. Gotas už nepaklusnumą įstatymams nuteisė jį mirti. Pasakojama, kad kalėjime Valentinas buvo paslaugus. Jis išgydė aklą savo kaltintojo dukterį. Egzekucija Valentinui buvo įvykdyta 269 m. vasario 14 dieną. Naktį prieš tai kalėjimo sargybinio dukteriai jis nusiuntė laiškelį su užrašu: „Meilė nuo tavo Valentino”. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Šis raštelis ir pradėjo tradiciją kasmet, per Valentino dieną, pasikeisti meilės žinutėmis.

Romantiškoji Šv. Valentino šventė nuo seno apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, kad Valentinas slapta tuokdavo jaunus karius, nors imperatorius Klaudijus tai draudė, manydamas, kad meilė trukdys jaunuoliams būti kare žiauriems. Suimtas ir laukdamas mirties bausmės, Valentinas įsimylėjo kalėjimo sargo dukterį ir būtent vasario 14-ąją nusiuntė jai meilės laišką.

Viduramžiais tikėta, jog šią dieną gamta pasisuka pavasariop. Ima poruotis paukščiai – prasideda meilės sezonas.

Nuo senų laikų vasario 14-ąją lydėjo įdomūs papročiai. Kai kur merginos eidamos gulti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, prie pagalvės prisegdavo penkis laurų lapus ir tikėdavosi susapnuoti sau skirtąjį…

Lietuvoje ši šventė yra labai nesena – ji švenčiama tik po nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Kai kurie kultūros istorikai ir etnografai mano, kad panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.

Įsimylėjusiųjų diena įvairiose šalyse švenčiama skirtingai.

Prancūzijoje Valentino laiškeliai privalo būti širdelės formos, parašyti kaire ranka ir anonimiški. Lenkijoje (pasak legendos, guli šventojo Valentino palaikai) šventoje vietoje kabo stebuklingas šventasis paveikslas, prie kurio ateina prašyti meilės atstumtieji ir kenčiantys.

Italijoje vaikinas mylimajai būtinai dovanoja saldumynų. Venecijoje jaunuoliai plaukioja gėlėmis išdabintomis gondolomis ir dainuoja serenadas.

Japonijoje miestų centrinėse aikštėse pastato podiumus, ant kurių pasirodo patys drąsiausi įsimylėjėliai. Nugali tas, kuris gražiai ir garsiai šaukdamas prisipažįsta meilę.

Amerikoje specialūs laiškai, raudonos širdelės keliauja į meilės kraštą – Lovelandą. Laiškai dažniausiai būna anonimiški: tikimasi, kad gavusysis (-ioji) pats (pati) supras, kas prisipažįsta meilę…

Suomijoje vasario 14-ąją pagerbiamos motinos, nes specialios šventės mamoms suomiai neturi.

Meilė yra nenumaldomas troškimas būti nenumaldomai trokštamam.

Robertas Ly Frostas, amerikiečių poetas

Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.

Visarionas Belinskis, rusų kritikas ir publicistas

Žmogaus gyvenimas kupinas laimės daugiausia dėl to, jog žmogus nuolat laukia, kad netrukus bus laimingas.

Edgaras Alanas Po, amerikiečių rašytojas

Meilė – visų galingiausia aistra, nes ji vienu metu užvaldo galvą, širdį ir kūną.

Volteras