2018 m. gruodžio 10 dieną biologijos mokytoja Jūratė Bubienė pakvietė į mokyklą atvykti su savo augintiniais. Toks prieškalėdinis susibėgimas buvo labai šventiškas. Keturios pamokos praskriejo kaipmat. Šias pamokas vedė virėjų grupės antrakursė abiturientė Viktorija Baguckaitė. Mokiniai buvo sudominti Viktorijos pasakojimu apie savo augintinius: vėžlę, barzdotąją agamą drakoną Džodžo bei gyvalazdę. Tik retsykiais Viktorija mokytojai Jūratei leisdavo apibendrinti arba pagelbėti, kad greičiau būtų atversta vaizdinė medžiaga internete. Reflektuodami mokiniai vienu balsu tvirtino, kad tokių pamokų nė už ką nepraleistų – ne tik dėl egzotiškų gyvūnų, bet ir dėl Viktorijos gebėjimo pasakoti. Taigi apie viską iš eilės. Biblija sako, kad Dievas įsakęs žmonėms viešpatauti arba būti dievais kiekvienam gyvam padarui ant žemės. Klausant Viktorijos ir matant, kaip ji ryžtingai ir atsargiai ima, glosto agamą, pasakoja, kaip ją maitina, prausia, ji tikrai panaši į dievišką globėją. Žino, kada ji pyksta, kada jai šalta. Duodama kitiems palaikyti savo vėžlę įspėja saugoti jos uodegėlę, nes per ją iki smegenų eina nervas ir stipriau suspaudus gyvūną gali paralyžiuoti. Viktorija sako, kad žmogaus dėmesys gyvūnui labai svarbus: jo trūkstant gyvūnai tampa nedraugiški.

Taigi pamoka buvo svarbi dar ir tuo, kad kartais žmogus, įsitvirtinęs civilizacijoje, užmiršta, kad pats yra gamtos dalis. Ir ne tik: žmogus taip pat atsakingas už gyvūnų gyvenimo kokybę. Kaip to įrodymas viauksėjo, šmirinėjo, uostinėjo ir net savo teritoriją žymėjosi išpuoselėti ir guvūs mokytojų Jūratės ir Gailutės šunys Rufis ir Ara.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Danutė Gavenauskienė ir biologijos mokytoja Jūratė Bubienė

Širdies gerumo raiška