Ankstyvas rudens rytas. Pro skystokus balkšvus debesis bando prasimušti saulės spinduliai. Centro kieme būriuojasi dvyliktokai. Įdomu, kur jie susiruošė keliauti…

Palemonas… S.Nėries muziejaus durys dar uždarytos, bet mūsų dvyliktokai kantriai lūkuriuoja prie jų. Labai norime patekti pas poetę į svečius… Pagaliau patenkame į vidų, gauname visi vienodą apavą ir pažintis prasideda. Išklausę daug įdomios informacijos apie S.Nėrį, apžiūrėję kambarėlius, pasigrožėję iš balkonėlio atsiveriančia Kauno marių panorama, dvyliktokai dalyvauja viktorinoje, kur pasitikrina savo ir draugų atidumą…

Toliau kelias vingiuoja Vilkaviškio link… Prieš akis atsiveria gražus Paežerių dvaro ansamblis. Lydimi gido sužinome dvaro istoriją, išklausome legendų ir aplankome visus svarbiausius dvaro pastatus: dvarą, ledainę, oficiną ir apžvalgos bokštą. Čia dar kartą, padedami gido, įtvirtiname žinias apie S.Nėrį…

Kai jau tiek daug sužinojome apie mūsų poetę romantikę, smalsu pasidairyti po jos gimtąsias vietas. Grožėdamiesi rudenėjančiais laukais ir miškeliais sukame į Kiršų kaimą, kur prabėgo gražiausios poetės vaikystės ir jaunystės dienos. Vaizdas truputį nuvilia…Apžėlusių pamatų liekanos, paminklinis akmuo ir…daugiau nieko, kas primintų mūsų poezijos lakštingalą. Grįžtant į autobusiuką, mums nusišypso laimė: bendraujame su labai malonia senute, kuri, pasirodo, yra S. Nėries marti, sūnaus Sauliaus žmona.

Smagiai nusiteikę, šildomi rudens saulės spindulių, sukame vairą Kauno link, vildamiesi dar aplankyti S. Nėries kapą… Bet miesto automobilių gausa mus pasiglemžia, todėl liekame su viltimi, kad tai padarysime kitą kartą…

Akimirkos iš kelionės …

S.Neries keliais

V 18 ir K 18 gr. mokiniai ir lietuvių kalbos mokytojos
E.Vėtienė bei G.Narkevičiūtė