2017 balandžio 22-30 dienomis profesijos mokytojos Jolita Rickevičienė, Daiva Čekavičienė, Vilija Butnorienė kartu su Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos profesijos mokytojomis Jūrate Dragūnaite ir Danute Maksimovičiūte vyko į stažuotę Suomijoje. Komandiruotės tikslas –  dalyvauti Erasmus+ programos mobilumo projekte  „Praktika Europoje”  Nr. 2016-1-LT01-KA116-022999.   Komandiruotės vieta – „Lahti Region Educational Consortium Salpaus Further Education“ – profesinė mokykla, salpaus.fi.

Verslo administravimo skyriaus vedėja Pia Hemmila pristatė SALPAUS profesinio mokymo centrą. Šis centras apjungia visas profesinio mokymo įstaigas Lahti regione ir per metus paruošia apie 5000 jaunų žmonių siekiančių pirmos profesinės kvalifikacijos ir net apie 13000 vyresnių žmonių, kurie tobulina savo kvalifikaciją arba siekia kitos specialybės. Taip pat centras dalyvauja imigrantų mokyme.

Centras puikiai įrengtas, daugelis pastatų iš pagrindų rekonstruoti. Mokymosi erdvės jaukios, šviesios ir jose sėkmingai išplanuotos mokinių laisvalaikio ir savarankiško darbo zonos. Mokomųjų klasių durys stiklinės, laboratorijų sienos taip pat iš stiklo blokelių arba stiklo vitrinos ir galima stebėti kaip mokiniai dirba. Puiki mokinių valgykla, puikus restoranas. Restorane vyko nacionalinių patiekalų savaitė. Kiekvieną dieną buvo gaminami vis kitos šalies patiekalai. Restorane ir mokinių valgykloje dirbo mokiniai. Taip pat mokiniai gamina gaminius, kuriuos parduoda restorano patalpose  miesto gyventojams. Puikios kokybės ir švieži produktai labai greitai išperkami. Asortimentas keičiasi kasdien.

Viešbučių, restoranų ir maitinimo paslaugų sektoriaus pastatas rekonstruotas, įranga nauja, restorano ir mokinių valgyklos erdvios.  Visose penkiose virtuvėse, kurios yra pirmame ir ketvirtame aukšte, dirbo būreliai mokinių. Greta mokymo klasėse mokiniai, apsirengę baltais chalatais ir baltomis kepuraitėmis, buvo instruktuojami, pateikiama teorinė medžiaga. Dalis mokinių – suaugusieji. Dažnas iš jų – kitataučiai. Bendravome su filipiniečiais, afganistaniečiu, atvykėliais iš Malaizijos, Kurdistano, Sudano, Zimbabvės, Jordanijos, Irako, Kanados, Rusijos, Estijos. Atvykėliai tarpusavyje ir su mokytojais bendrauja suomiškai. Mokytojai draudžia kalbėti kitaip ir aiškina, kad tai jų pagalba imigrantui – kalbos žinojimas yra pagrindinė sąlyga įsidarbinant. Buvo parodytas ir didelis mokomasis baras, bet tą dieną jokių užsiėmimų jame nevyko.

Labai svarbus objektas – taip mums pristatė – atliekų rūšiavimo centras. Tam skirta patalpa, kurioje yra ne tik dėžės popieriui, plastikui, stiklui, bet ir atliekų presas, maisto atliekų šaldytuvas.  Išrūšiuotas atliekas pasiima atitinkamos įmonės.

Visas mokomąsias – gamybines patalpas tvarko mokiniai. Tam yra visos priemonės, cheminių priemonių dozatoriai, valymo garais siurbliai ir pnš. Profesijos mokytojas pabrėžė, kad patalpų tvarkymas yra pusė viso darbo.

Mus supažindino su imigrantų mokymu. Valstybė per darbo biržą perka šią paslaugą mokykloje. SALPAUS mokykla laimėjo konkursą mokyti 180  imigrantų, t.y. 60% atvykėlių Lahti regione, kurie gavo teisę gyventi Suomijoje. Pats svarbiausias tikslas – išmokyti suomių kalbos. Tarp imigrantų yra tokių, kurie niekada nemokėjo nei rašyti, nei skaityti, todėl kartais jiems suomių kalba tampa pirmoji, kuria išmoksta rašyti. Dalis užsiėmimų vyksta klasėje, kita dalis užsiėmimų vyksta laboratorijose mokantis profesijos. Jei teisingai vykdomas darbas su imigrantais, tuomet Suomija gauna darbo jėgą, kuri nepretenduoja į didelius atlyginimus ir nekelia problemų. Tačiau, jei nesiseka imigrantų integruoti į socialinį gyvenimą, tuomet juos reikia nuolat stebėti, šelpti, išlaikyti ir tai jau tampa našta šaliai.

Verslo administravimo skyriaus vedėja Pia Hemmila plačiai kalbėjo apie Suomijos švietimo sistemą. Kalbėjome apie modulinę mokymo sistemą, nagrinėjome vieno modulio struktūrą. Vienas mokytojas tris savaites dirba su dviejų grupių mokiniais. Metodas – projektinis darbas. Svarbiausias yra savarankiškas mokinio darbas. Vedėja nuolat akcentuodavo, kad jie siekia, jog mokinys suvoktų besimokantis sau, ne mokytojui. Mokytojas tik konsultantas. Kalbant apie vertinimą taip pat buvo pabrėžta, kad kiekvienas mokinys turi vertinti pats save, savo pasiekimus, o mokytojas tik užskaito darbą arba neužskaito.

Turizmo specialybės studentės paruošė pristatymą apie miestą, trumpai pavedžiojo po šalia mokyklos esantį parką, sugalvojo judrių žaidimų. Joks mokytojas jų nekontroliavo, o atsiliepimus apie jų veiklą mes perdavėme pedagogams kitą dieną. Merginas kalbinome įvairiomis temomis: apie mokslą, apie jaunimo gyvenimą, apie sportą, laisvalaikį, apie prekių ir paslaugų kainas.

Profesijos mokytoja Sannakaisa Raatikainen vedė diskusiją apie mokymo ateitį, apie tai, kad mokinių poreikiai kinta ir turi keistis mokymo metodai, mokymo turinio pateikimas. Mums buvo malonu jausti, kad mes dirbame panašiais metodais, aptariamos temos ir problemos mums žinomos.  Diskutavome apie pameistrystės mokymosi formą, apie mokymo turinio skaitmenizavimą ir išaiškėjo, kad jie taip pat naudoja virtualaus mokymo aplinką MOODLE.   Taip pat sužinojome, kad suomiai laukia švietimo reformos, laukia, kol ją patvirtins parlamentas, svarbu, kad numatoma atsisakyti mokinio krepšelio.

Mums labai patiko anglų kalbos pamoka – anglų kalba virtualioje bendrovėje. Mokytojas papasakojo apie IT įrankius, kuriuos naudoja savo pamokose ir pademonstravo pavyzdžius. Vėliau paaiškino virtualios įmonės tikslus. Mokinių grupė gavo užduotį – įkurti gamybinę įmonę. Jie nutarė sukurti viešbutį. Žinoma, tas objektas egzistuoja tik virtualiai, bet visi veiklos uždaviniai turi būti paruošti kuo geriau, kuo profesionaliau. Grupė suskirstyta į kelis pogrupius: vadybininkai, buhalteriai, klientų aptarnavimas. Jos dirba skirtingus darbus, bet tikslas vienas – įkurti viešbutį. Grupės glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. Mokiniai kuria viešbučio stilių, reklamą, video reklamą, kuria sąskaitų blankus, vizitines korteles, rūpinasi viešbučiui reikalingomis prekėmis, jas „užsako“. Anglų kalbos mokytojas tapo virtualios įmonės konsultantu. Kalbos mokymasis vyksta dirbant.

Susitikome su informacinių technologijų skyriaus darbuotojomis, kurios papasakojo apie informacinių technologijų taikymo praktiką SALPAUS mokymo įstaigoje. Jos kalbėjo apie mokytojų pasiruošimą naudoti ICT mokymo procese ir reikalingus programinius įrankius. Taip pat jos paaiškino, kad apie 450 mokytojų pedagogų kolektyve yra 18 mentorių, t.y. mokytojų konsultantų. Taip pat dirba dizaineris, ICT skyrius, kuris aptarnaują techninę įrangą, prižiūri programinę įrangą ir įtraukia į šį darbą ICT specialybių studentus.

Stebėjome pirmo kurso apskaitos specialybės mokinių pamoką. Visose klasėse yra kompiuteriai, o mokomoji medžiaga pateikiama tik skaitmeniniu formatu, užduotys atliekamos kompiuteriu. Knygą turi tik mokytojas. Mokiniai kartu su mokytoja dirbo kompiuterines apskaitos programa ir kiekvienas turėdamas užduotį, vykdė pirkimus, pardavimus, pajamavo prekes pagal gautus dokumentus ir skaičiavo gautą pelną. Mokytoja pateikė užduotis per virtualią mokymo aplinką ELSE, mokiniai atliktus darbus aprašė ir taip pat pateikė mokytojai per tą pačią mokymo aplinką. Mokiniai pasakojo, kad jie visas užduotis stengiasi atlikti pamokų metu ir jei turi neatliktų užduočių, visas jas reikia atlikti iki nustatytos datos. Jei mokiniai užduočių neatlieka, juos palieka kursą kartoti antriems metams. Jei mokslo nepabaigia per 4 metus, už penktų metų mokslą reikia mokėti.

Lankėmės grožio paslaugų sektoriuje. Susipažinome su aplinka, klasėmis, salonu. Mokinės turi visas priemones, dažus, įrangą. Į saloną ateina miesto klientai ir jiems suteikiamos paslaugos pigesnės nei mieste.

Stažuotės metu pagilinome profesines kompetencijas, susipažinome su Suomijos švietimo sistema ir pagilinome savo anglų kalbos žinias. Norime pabrėžti, kad buvo labai naudingos ir mūsų rusų kalbos žinojimas, nes tarp mokytojų ir mokinių yra nemažai rusiškai kalbančių. Kalbos barjero nebuvimas leido mums glaudžiau ir nuoširdžiau bendrauti, domėtis visu tuo, kas mums buvo prieinama.
Suomija, Lahti 2017