Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras

Paskutinėmis šiltomis rudenio dienomis, kol dar čeža po kojomis nukritę medžių lapai, mokiniams surengiame dvi ekskursijas.

Spalio 18 d. paskutinės pamokos prieš savaitgalį. Vaikščiojame su PB18 grupės mokiniais po saulės nutviekstą Kauną ir kalbamės apie pirmąją Lietuvos sovietinę okupaciją. Sujungiame keletą istorijos ir lietuvių literatūros temų. Tik išėjus iš mokyklos stabtelime prie istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros, liudijančios dramatiškus Lietuvos įvykius. Prisimename Ribentropo-Molotovo paktą ir jo pasekmes Baltijos šalims. Toliau keliaujame prie Kauno muzikinio teatro, kur 1940 m. liepos 21 buvo ,,įteisinta‘‘ Lietuvos okupacija. Besišnekučiuodami ir žavėdamiesi rudeniniu Kaunu, vėl miname prie kito objekto – Kauno radijo ir kalbamės apie 1941 m. birželio 22 d. sukilimą. Bandome atsakyti į klausimus. Ar teisingas buvo A.Smetonos sprendimas pasitraukti į Vakarus? Ar reikėjo priešintis Sovietų Sąjungos kariuomenei? O kaip pasielgtume mes, jei būtume gyvenę tuo metu? Ar aukotume savo ir artimųjų saugumą vardan Lietuvos laisvės? Klausimai lieka atviri: viena aišku – lengva būti didvyriu gyvenant taikoje…

Jau kitos savaitės pradžioje gimsta mintis pratęsti ekskursiją hitlerinės Vokietijos okupacijos tema. Kadangi prieš atostogas mokiniai labai nekantrūs ir neramūs, atsiveriame iššūkiams – prie PB18 prijungiame dar dvi grupes PB19 ir V19. Taigi spalio 25 d. išvykstame į buvusį Lietūkio garažo kiemą, kur pirmosiomis Lietuvos okupacijos dienomis Kaune ,,smaginosi‘‘ naciai ir jiems prijaučiantys, pykčio nesugebėję suvaldyti kauniečiai. Trumpai prisimename žydų tautos istoriją, antisemitizmo priežastis. Keliame klausimą, kas išprovokuoja žmogaus pyktį, kerštą, žiaurumą. Puikybė, pavydas, meilės trūkumas?

Norėdami pamatyti kitą, kilniąją žmogaus pusę, kopiame į Vaižganto gatvę. Ne visi priima iššūkį, kai kam sutrukdo kojų nuospaudos, tačiau atkakliausieji pasiekia tikslą – buvusį Japonijos konsulatą. Sužinome, kad čia Pasaulio tautų teisuolis – Čijunė Sugihara suteikė viltį tūkstačiams pasmerktųjų. Šis žmogus pamiršo save, bandydamas išgelbėti karo pabėgėlius.

Taip, žmogaus gyvenimas – kasdieninis apsisprendimas, o ribinės situacijos, tai asmens ir jo vertybių išbandymas.

Mokytojos Daiva Ažukaitė ir Danutė Gavenauskienė