Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras

Pamokos netradicinėse aplinkose „Organizuota turistinė kelionė“ ir „Lankomiausi gamtos ir kultūros turizmo ištekliai“ Vilkaviškio rajono savivaldybėje. 

2019 metų spalio 25-ąją dieną (penktadienį) kelionių agentų grupė (KA19N) kartu su profesijos mokytojomis Sonata Andriuškevičiene, Egidija Kontrimiene bei neformalaus ugdymo mokytoju Valdemaru Peterson   vykome į pirmąją mūsų organizuotą ekskursiją – Vilkaviškio kraštą. Ši kelionė, kaip ir visos kitos būsimos kelionės yra be galo svarbios mums, kaip kelionių agentams, nes prieš parduodami produktą turime jį išbandyti. Kadangi tai pirma kelionė mums – kelionių agentams nieko keisto, kad susidūrėme su naujais iššūkiais. Tai buvo ne tik praktinė užduotis, bet ir iššūkis mums patiems, nes lankytinus objektus, maršrutą rinkomės ir sudarinėjome patys.

Isvyka i Vilkaviski

8:00 išvykome iš mokyklos kiemo ir pajudėjome link Alpakų ūkio. Pakeliui išgirdome įdomių istorijų ir faktų apie Kazlų rūdą bei šio miestelio lankytinas vietas. Būnant jau netoli Alpakų ūkio, viena iš mūsų klasiokių papasakojo apie šiuos mielai atrodančius gyvūnus. Iš kur yra kilę, kokiomis sąlygomis gyvena, ką ėda. Jog yra auginamos dėl vilnos ir ji yra šešis kartus šiltesnė nei avies. Nepamirškim fakto, kad prie jų reikia elgtis atsargiai ir nedaryti staigių judesių, kitaip galim sulaukti nemalonaus apspjaudymo. Po šio objekto toliau keliavome į Paežerių dvarą. Atvykus buvo papasakota dvaro didinga istorinė praeitis. Užėjus į dvaro vidų likome nustebę jo grožiu. Grįžus į autobusą tęsėme kelionę, išgirdome padavimą apie nelaimingą meilę dvare. Neilgai trukus vykome į Kybartus, ten mus pasitiko pats Kybartų seniūnas, kuris mums aprodė miestelį. Lydimi geros nuotaikos ėjome iki pasienio zonos, kurioje mus supažindino su įdomiomis šio pasienio ruožo istorijomis. Taip pat parodė, kaip yra tikrinami asmens dokumentai, ar nėra padirbti. Galiausiai, galutinis Kybartų tikslas buvo – Kybartų požemiai kurie buvo netikėtai aptikti 2002 m. Iš Kybartų vykome į Vistyčio regioninį parką. Aplankėme Vištyčio akmenį apie kurio istoriją papasakojo mūsų klasiokė. Norintys galėjo užlipti ant akmens viršūnės tam pritaikytomis kopėčiomis ir apžiūrėti akmenį iš visų pusių. Susėdus visiems atgal į mokyklinį autobusą kelionę tęsėme link Vištyčio regioninio parko informacijos centro. Centro darbuotoja išsamiai  pasakojo apie Vištyčio regioninį parką, pateikė įvairiausių faktų apie Vištyčio  ežerą. Aplink augančius augalus, ežero susiformavimo istoriją ir jo legendą. Svarbi informacija yra ta, kad šis ežeras yra ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Visi pamatėme kaip atrodo Vištyčio ežeras, pasivaikščiojome greta esančiu takeliu. Iš Vištyčio  vykome į piliakalnių piliakalnį, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių neturėjome galimybės jo aplankyti. Paskutinis objektas kurį aplankėme Vilkaviškio Šv. Mergelės Marijos apsilankymo katedra apie kurią taip pat papasakojo mūsų grupiokė.  Keliaujant namų link, kelionė neprailgo klausant istorijų ir įdomių faktų apie nespėtas aplankyti vietas ir juose esančius objektus.

Apibendrinant norisi pasakyti, kad kiekvienas iš mūsų atlikome ne tik kelionių agento darbą. Rinkome informaciją apie pasirinktus objektus ir susipažinome su gido pozicija, kadangi turėjome paruošti pristatymus apie pasirinktus objektus. Buvo neišvengta ir keblumų – pritrūko laiko ir jėgų aplankyti visus norimus objektus. Todėl galima teigti, kad ši ekskursija buvo sėkminga tik, deja, su nežymiais nukrypimais. Mes ne tik susipažino su kelionių organizavimu, lankomiausiais gamtos ir kultūros turizmo ištekliais, bet ir su kelionių organizavimo sunkumais, kurių tikimės ateityje išvengti. Netradicinėse aplinkose organizuotos pamokos puiki galimybė kitaip įsisavinti jų medžiagą. Tai puikus būdas pažinti vienas kitą.

Straipsnį rašė: KA19N Emilie Bukšnaitis ir Lijana Batjanaitė