2019 metais rugsėjo 20 d. Kaunas šventė Vaižganto 150 – ąjį gimtadienį. Į interaktyvią ekskursiją-diskusiją „Ką mums kalba  Vaižgantas po 150 metų?” registravomės rugsėjo pradžioje. Remigijus Jakulevičius, Vaižganto muziejaus gidas, pasitiko mus ne vienas: čia buvo J. T.  Vaižganto giminaitė (moteris nuotraukos viduryje tautiniais rūbais) bei Danutė Marcinkevičienė, 2007 m. parašiusi atsiminimus apie J. Tumą-Vaižgantą ,,Buvo mylimi – teliks neužmiršti” (moteris nuotraukoje raudonu megztiniu). Žinoma, pokalbių ir diskusijų centre buvo ,,deimančiukų” ieškotojas (ar žodžiu, ar pinigais parėmė kiekvieną į jį besikreipiantį žmogų; savo kūryboje lipdė doro lietuvio tipažą), tarpukario lietuvių visuomenės ,,barometras” – JUOZAS TUMAS VAIŽGANTAS.

Nuotraukoje esame Vaižganto svetainėje. Prie šio stalo Vaižgantas prieš Velykas grynai praktiniais sumetimais kasmet rengdavo ,,Juodąją vakarienę”, nes nuo ryto trylikoje klausyklų kunigai klausydami išpažinčių gerokai praalkdavo. Prie šio stalo sėdėta  dvylikos kunigų, tarp kurių būdavo prelatas Jonas Mačiulis-Maironis, Adomas Jakštas, Stanislovas Kiškis ir kiti. Prie šio stalo diskutuodavo įvairiais klausimais, skaitė literatūros kūrinius.

Uždegti Vaižganto, giebsimės jį skaityti. Po to laukia nauji susitikimai su Vaižgantą mylinčiais žmonėmis. Sakoma, ką pažįsti, tą labiau ir įsimyli.

Literatūros mokytoja Danutė Gavenauskienė