Praėjusį ketvirtadienį, lietingą lapkričio 23-ąją, minėdami Jono Mačiulio 155-ąsias gimimo metines su klasės draugais, auklėtoja V. Poderiene ir lietuvių kalbos mokytoju R. Papinigiu vykome į Maironio lietuvių literatūros muziejų. Stabtelėjome prie Maironio skulptūros, nusipaveikslavome.

Maironio memorialiniame bute mūsų laukė ekskursijos gidė Eglė, kuri pasakodama supažindino mus su iškilaus žmogaus – kunigo ir poeto – Maironio, romantinės kūrybos veikėjo, gyvenamąja aplinka, apžiūrėjome erdvius, vieną už kitą puošnesnius kambarius, Maironio namuose buvo galima pamatyti daug įspūdingų paveikslų, kurie mena poeto ir jo artimųjų, pažįstamų praeities istoriją. Iš gidės pasakojimo sužinojome, kad Maironis buvo ne tik poetas, tačiau ir meno žmogus, ramus, pedantiškas, svetingas. Nustebino tai, kad kūrėjas buvo poliglotas, mokėjęs net septynias kalbas. Po to apžiūrėjome sodą, kuriame Maironis mėgo lankytis ir ilsėtis, namų rūsį, kur praeityje vyko šiurpios egzekucijos, kurios priminė apie negailestingą ir neteisingą praeities santvarką.

Taigi ekskursijos įspūdžiai neišdildomi, tačiau mūsų dar laukia literatūrinis rašinys „Maironio namuose“.

9 klasės vardu

Eglė Marčiulaitytė, Šarūnas Petrauskas

Nustebino Maironio išskirtinumas. /Simona Trumpytė/

Mane sužavėjo Maironio asmenybė ir aplinka: išskirtinis skonis, tvarkingumas, prabangus kuklumas, meno ir spalvų žaismas. /Eglė Marčiulaitytė/

Stiprų įspūdį padarė senoviniai baldai ir Maironio gyvenimo stilius. /Juta Baranauskaitė/

Man labiausiai patiko fortepijonas ir kanklių grojama melodija „Lietuva brangi“. /Viktorija Vainauskaitė/