VVM skyriaus etnokultūros būrelio nariai aplankė A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje. Merginas sužavėjo įtaigus muziejaus vadovų pasakojimas, nuoširdumas, pasiaukojimas darbui, kuris padeda mums geriau pažinti savo tautos šaknis. Artimiau susipažinus su įdomia ir turtinga pastato istorija, atsiskleidžia kelių šimtmečių senumo „seno namo pasaka“. Tai – buvusi klebonija. Kunigaudamas Vilkijoje Antanas Juška ir jo brolis Jonas užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko žodžius lietuvių-lenkų kalbų žodynui, kaupė eksponatus, klebonijoje rinkdavosi dainų pateikėjos. Restauracija prikėlė namą ne mažiau įdomiam gyvenimui, o gyvybės ir dvasios jam įpūtė 1990 m. čia įsikūręs unikalus muziejus – įgyvendindamas vaikystės svajonę, jo direktorius A. Sniečkus kūrė netradicinį, ne tiek eksponatais, kiek gyva veikla žmogų veikiantį muziejų, kuriame eksponatus vaikams galima liesti rankomis, vakaroti, o pavargusiems pernakvoti. Šiandien tai jaukus etnografinis namas su senu, medžio skulptūromis apgyvendintu sodu. Čia švenčiamos kalendorinės šventės, puoselėjamos senosios tradicijos ir kultūra. Vyksta folkloro koncertai, vakaronės, parodos ir susitikimai su įdomiais žmonėmis. Keletas valandų, praleistų muziejuje, tikrai neprailgo. Dar ilgai kalbėjomės apie nuostabius žmones, visu savo gyvenimu branginančius kultūrinį tautos palikimą.

Etnokultūros būrelio vadovė mokytoja Egidija Kontrimienė

 
Dvasinė atgaiva A. ir J. Juškų muziejuje