Straipsnio pavadinimas: Tokios mokyklos Lietuvoje tikra retenybė: mokiniai dirba tikrame restorane, viešbutyje ir parduotuvėje.

Kotryna Dagenytė, www.DELFI.lt 2019 m. lapkričio 19 d.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/uzkabino-praktika/tokios-mokyklos-lietuvoje-tikra-retenybe-mokiniai-dirba-tikrame-restorane-viesbutyje-ir-parduotuveje.d?id=82818611

Kaune veikia profesinė mokykla, apie kurią sužinoję būsimi mokiniai nustemba. Kitaip nei kitur, mokiniai savo žinias iš karto pritaiko tikrame restorane, viešbutyje ir parduotuvėje. Visa tai veikia po mokyklos stogu. Taip pat sudaryta galimybė kepti reto gardumo šakočius. DELFI kalbina mokyklos bendruomenę, kuri sako, kad praktinių žinių šioje mokykloje įgyti labai paprasta.

Delfi straipsnio nuotraukos

„Darbo vietų su aukštosios mokyklos baigimo diplomu yra mažokai, jaunų nelabai nori priimti, tad jie ateina įgyti amatą ir vėliau kuria savo verslą. Visame pasaulyje, jeigu turi amatą, vadinasi, duonos bei pragyvenimo šaltinį turėsi“, – tikina Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius Alvydas Pranas Grevas.

Didžioji mokymosi dalis – praktika

Pasak direktoriaus, pagrindinė įstaigos veikla yra profesinis mokymas, praktinių įgūdžių formavimas. Net 70 proc. yra skiriama praktikai, o likę 30 proc. teoriniams mokymams. „Šiuo metu labai trūksta mėsos perdirbėjų įmonėse, cechuose. Atlyginimas geras, bet žmonės specialybę renkasi pagal pavadinimą, žiūri į dizainą, vadybą ir teisę, mediciną, o kažkam reikia gaminti ir maistą, aptarnauti viešbučius ir restoranus. Mums Lietuvoje reikėtų kalbėti apie tai, kad įgijus amatą, vėliau niekas netrukdo ir aukštuosius mokslus baigti“, – teigia direktorius.

A.P. Grevas viliasi, kad Lietuvoje profesinis mokymas taps dar populiaresnis, mokiniai įgis platų kompetencijų spektrą ir darbdaviai nežiūrės į juos tik kaip į pigią darbo jėgą. „Virš 80 mokinių per šiuos metus vyksta į užsienio mainų programas, taip pat net 18 mokytojų yra išvykę į Italiją, Vokietiją, Daniją, ten turime nuolatinius partnerius. Stengiamės, kad mūsų absolventai galėtų dirbti bet kurioje jų įgytos profesijos srityje, išmanytų visą procesą“, – galimybes vardija A.P. Grevas.

Ruošia specialistus, reikalingus rinkai

Vadovas pasakoja, kad šiuo metu įstaigoje yra 733 besimokantieji. Direktorius džiaugiasi, kad jauni moksleiviai ateina, susipažįsta su siūlomomis specialybėmis ir beveik visi lieka. Šioje mokykloje mokosi įvairaus amžiaus žmonės – ir vidurinio išsilavinimo kartu su profesija siekiantys jaunuoliai, ir baigusieji gimnazijas, ir universitetus, ir suaugusieji, jau turintys specialybę. „Mes specialistų, kurių rinkai nereikia, net neruošiame“, – sako direktorius. Anot jo, mokykloje nuolat kabo įvairūs darbo skelbimai – absolventus darbdaviai graibstyte graibsto.

Roma Šimukauskienė, pavaduotoja ugdymui, sako, kad mokykla turi tris mokymo sritis – gamyba ir perdirbimas, paslaugos asmenims ir verslas, administravimas.

„Esame maistininkai, linkstame turizmo link, turime kelionių agentus, kambarių tvarkytojus, viešbučio darbuotojus. Visos darbo rinkoje reikalingos profesijos. Pas mus yra ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių – būsimų virėjų, kambarių tvarkytojų ir konditerių“, – pabrėžia moteris.

Mokiniai gali atlikti praktikas prekybos centruose, virėjai ir padavėjai visuose restoranuose, vaikų namų valgyklose, vidurinėse mokyklose. „Ugdomas ir verslumas, jie mokomi, kaip sukurti smulkųjį verslą. Pas mus visada durys atviros, tai bet kada gali ateiti ir mokytojai viską parodys, tik reikia domėtis, nes tu pasirenki savo ateitį, gyvenimą“, – pažymi direktorius.

Praktika – tramplinas į darbo vietą

UAB „Biola“ viena savininkių Jolanta Valaikienė pasakoja, kad konditerio kelias nėra labai saldus. Jauni žmonės ne visada susiduria su visais iššūkiais mokykloje ar praktikoje, kurie atsiranda darbe. Mokykla negali viskam paruošti studento, vaikai patys turi būti motyvuoti, daugiau domėtis, tobulėti. „Savo įmonėje priimame studentus praktikai iš šios mokymo įstaigos ir jų apie dešimt pas mus jau dirba“, – apie praktikos galimybes pasakoja egzaminų vertintoja J. Valaikienė.

Konditerijos tęstinio mokymo programoje besimokanti Vilmantė Murauskaitė teigia atradusi puikią galimybę čia mokytis, nes turint jau vieną specialybę buvo galima stoti į profesinę mokyklą ir baigti konditeriją. „Norėjau pasitobulinti ir kitaip pažvelgti į šią specialybę. Pamokos vykdavo iš praktinės pusės. Žinoma, turi žinoti teorinius dalykus, bet viskas ateina iš praktikos. Matau, kad darbuotojų įmonės tikrai ieško ir net intensyviai, nes ir praktikoje siūlė pasilikti ir į darbo pokalbį ėjau, kuriame siūlė vietą. Ypač trūksta tokių jaunų darbuotojų su idėjomis“, – atvirauja studentė.

Darbuotojų paklausa didžiulė

Anot Tomo Giliaus, mėsos išpjaustymo technologijų profesijos mokytojo ir buvusio šios įstaigos mokinio, šios specialybės darbuotojų rinkoje reikia vis daugiau. Jauni žmonės fizinio darbo privengia, kurio čia tikrai netrūksta.

„Norint tapti specialistu, reikia ne tik teoriją žinoti, reikia praktikos ir įgūdžių darbo vietoje, mokėti žaliavą apdoroti. Tik pats pabandęs dirbti fabrike žmogus gali būti ir technologu, ir direktoriumi. Jis supras visą procesą ir eigą, o ne tik iš knygos paskaitys“, – profesinio ugdymo privalumus pabrėžia dėstytojas.

T. Gilius pasakoja, kad produkciją čia realizuoja mokyklos valgyklose įvairiausiais pavidalais – nuo šviežios iki termiškai apdorotos mėsos. Pietauti valgyklėlėje gali visa mokyklos bendruomenė.

„Viskas kruopščiai mokinių atlikta, žinoma, padedant mokytojams pagaminta. Nors įmonės praktikantų labai laukia, mokiniai praktiką gali ir čia atlikti. Turime labai geras praktinio mokymo galimybes.

Vyksta mėsos laboratorijos plėtra, bus atskira mėsos išpjaustymo patalpa. Supirkta visiškai nauja įranga, sumontuota oro linija, kurią ne visi prekybos centrai turi. Tai palengvina darbuotojų darbą, kad ant rankų nereikėtų nešioti. Darbuotojų paklausa didžiulė. Absolventas, nuėjęs į Užimtumo tarnybą, tą pačią minutę gaus skambutį ateiti į darbą“, – sako T. Gilius.

Praktika yra būtina

Aušrinė Raziūnaitė, viešbučių ekonomės specialybę pasirinkusi studentė, pabrėžia, kad čia didžiausia įspūdį daro patys mokytojai, motyvuoja mokytis, stengiasi padėti. Reikalinga ir praktika, nes daug išmokstama apie viešbučius ir jų veikimą.

„Praktika yra būtina, norint įsidarbinti šioje specialybėje. Kadangi čia yra mano antroji kvalifikacija, tai mokysiuosi šešis mėnesius, nėra sunku ir galima suderinti su darbu bei papildomu mokymusi. Jau domėjomės, kur viešbučio ekonomai reikalingi ir kur reikėtų atlikti praktiką, tad sudėtinga nebus. Manau, šios specialybės reikia visiems viešbučiams, kadangi ji aprėpia pačias kambarines, prižiūri jų darbą, yra tikrai paklausi. Konkurencija yra jaučiama, susirasti darbą gali būti kiek sunkiau, bet, manau, jei esi savo sferos specialistas, tai problemų nekils“, – apie profesijos perspektyvas pasakoja studentė.

Po profesinės – į darbą ir studijas

Jau trejus metus padavėjo-barmeno specialybės besimokanti Greta Lenčiauskaitė atskleidžia, kad jai labiausiai patinka praktinė dalis, nes joje vis papildo savo žinių ir įgūdžių bagažą. Mergina planuoja stoti ir į aukštąjį mokslą, kol mokysis – dirbti pagal gautą specialybę.

„Manau, kaip padavėja-barmenė turiu pranašumą prieš iš gatvės atėjusius žmones, nes turiu ne tik teorinių žinių, bet ir praktikos, kurios gauname nepaprastai daug. Aš nebūsiu ta, kurią reikės apmokyti, kaip ir ką padaryti, aš jau viską žinosiu. Kadangi mokomės, kaip viską atlikti klasikiniu stiliumi, tai išmokome ir plakti kokteilius, daryti kavą, serviruoti stalus, aptarnauti žmones, patiekti maistą, bendrauti su žmonėmis, kas yra vienas svarbiausių dalykų šioje specialybėje. Mokausi čia nuo vienuoliktos klasės, pasirinkau specialybę ir kartu baigiau vidurinį mokslą. Praktiką kol kas atlikinėju čia ir turiu kur tobulėti, nes teoriškai moku viską gerai, bet praktiškai būna sunkiau. Patariu visiems, kam patinka bendrauti su žmonėmis, stoti būtent čia“, – patirtimi dalijasi G. Lenčiauskaitė.

Kviečia mokyklos restoranas

„Turime restoranėlį praktikai. Pietus pagamina virėjų profesijos besimokantys mokiniai, kartu su mokytojais, o tuos patiekalus čia atleidžia padavėjai. 7 kambarių viešbutyje, kurį čia turime, apgyvendiname svečius. Jeigu praktiką darytume tuščiose lėkštėse, klotume ir nuklotume lovas, tai nebūtų ta tikroji praktika, tik imitacija“, – aiškina praktinio mokymo vadovė Sonata Andriuškevičienė.

Ugdytoja tikina, kad kartais mokiniai, nuėję į įmonę, tokių įrengimų negauna, kokius turi šiame centre.

„Stengiamės gauti naujausią, geriausią įrangą, kad mokinys kuo geriau pasirengtų ir jau išėjęs į įmonę siūlytų savo idėjas ir naujoves“, – savo įžvalgomis dalijasi S. Andriuškevičienė.

Profesijos mokymo modernizavimą, didesnes galimybes įgyti rinkoje patrauklų amatą, mokinių praktinį mokymą darbo vietoje ir sektoriniuose praktinio mokymo centruose remia ES fondų finansuojamos priemonės.