Blaiviai žydintis žiedas

Kai rašau šį tekstą, ant stalo guli ,,Lietuvių vaikų poezija“. ,,Vagos“ leidykla, 1980 metai. Joje publikuojami poetų tekstai pradedant M. Mažvydu ir baigiant Aleksu Dabulskiu, t.y. nuo seniausio lietuviško eilėraščio iki tais metais naujausio. Kadangi rengiuosi aprašyti vienuoliktokų  pirmakursių virėjų ir padavėjų barmenų išvyką į Maironio muziejų, tai įdomu, kokius būtent šio poeto eilėraščius sudėjo į šią knygą. Tarp dešimties eilėraščių –  ,,Neužmirštuolė gėlė“:

Man tinka tas žiedas, kurs žydi blaiviai
Ir auga netoli vandens;
Nepuošia jį rūbai kaip rožę puikiai,
Dėl to ir nebijo rudens.

Ir toliau eilėraštyje poeto lyrinis subjektas pirmenybę teikia ne kokioms prašmatnioms didžiažiedėms.  Ne. Tik smulkiažiedės gėlės, anot jo, turi daugybę vardų ir žydi žmogaus atmintyje. Žodis ,,blaivus“ yra šio posmo prasmės raktas. DLKŽ  ,,blaivus“ aiškinamas taip – giedras, aiškus, mėlynas, skaidrus. Tai kokia pagrindinė posmo idėja? Čia ne mūsų, mokytojų, darbas idėjas nusakinėti. Jaunimui idėjų kaip oro reikia. Tegu semiasi iš Maironio. Et, nukrypau į šoną…

Taigi paskutinę dieną prieš rudens atostogas grožėjomės Maironio namais. Kaip subtiliai čia visa – memorialiniai daiktai, paveikslai, sienos – nugludinta, išpuoselėta. Einame iš kambario į kambarį ir kreipiame dėmesį į tai, ką rodo mokytoja Enrika Vėtienė. Prabangus  art deco interjeras kambariuose, kur lankėsi poeto svečiai, ir kukli privataus gyvenimo aplinka. Tai aiškiai matomas kontrastas. Indas prausimuisi,  nes civilizacijos patogumo, vandentiekio, dar nebuvo. Šeimos valgomasis mažutis ir kuklus. Kiek didesnis poeto darbo kambarys ir nemenka biblioteka. Aplinka, kaip ir Maironio poezija, liudija buvus didingą asmenybę. Kažkas iš mokinių, girdžiu, pakužda: ,,Europinio lygio muziejus“. Atsakau tam jaunuoliui ar jaunuolei dabar: ,,Pasaulinio masto poetas, žmogus“.

Ar verta priminti, koks svarbus kiekvienam iš mūsų asmeninis santykis su poetu Maironiu? Užmiršau paklausti mokinių, kada pirmą kartą išgirdo Maironio vardą, kada sužinojo apie Maironį. Gal apie jį girdėjo namuose, savo šeimoje, artimųjų rate? Kas jiems į sąmonę įdėjo Maironio vardą? Taigi klausiu dabar. Tačiau jeigu jie tik antrąkart susidūrė su Maironiu, tai nepamirš niekada. Ne tik dėl europinio lygio aplinkos muziejuje, bet ir dėl personalo moterų, visa širdimi mylinčių Maironio asmenį. Jeigu iš Dangaus poetas mato šių žavių ponių darbo kultūrą, neabejotinai gali jaustis svariausia asmenybe.

Mokytojos Danutė Gavenauskienė ir Enrika Vėtienė

Blaiviai žydintis žiedas

Posted in Naujienos.