Literatūrinė pažintis su Anykščių kraštu

Yra pasaulyje vietų, kurias galima atpažinti iš vieno žodžio. Išgirdę žodį Eifelis, iškart suprantame, kad kalbama apie Paryžių, Kleopatros vardas sietinas su Senovės Egiptu. Lietuva taip pat turi tokių raktinių žodžių. Šiandien išgirdus žodžius Lajų takas, Puntuko akmuo, Laimės žiburys, Arklio muziejus, niekam nereikia sakyti, apie kokį kraštą sukasi kalba. Apniukusį spalio 25 dienos rytą mūsų Mokymo centro mokiniai drauge su lietuvių kalbos mokytojomis G. Narkevičiūte ir E. Vėtiene susiruošė į padavimais ir legendomis apipintą Anykščių kraštą. Pagrindinis kelionės tikslas – pamatyti, pažinti, sužinoti, pakartoti…

Lydimi vietinio gido, žurnalisto, kraštotyrininko, visuomenininko Vytauto Bagdono, pažintį su Anykščių kraštu pradėjome nuo Svėdasų krašto muziejaus, kuriame įsikūręs ir J. Tumo – Vaižganto muziejus. Pastatas statytas po 1863 m. sukilimo, o XX a. pabaigoje jame atidarytas muziejus, kuriame įrengta ir XIX amžiaus prieškario pradžios mokyklos klasė. Šią mokyklą vaikystėje lankė būsimieji šviesuoliai, Lietuvai Tėvynei nusipelnę žmonės: lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, akvarelės meistras dailininkas Kajetonas Skėrius, žymi išeivijos rašytoja Alė Rūta, mokslininkas kalbininkas Zigmas Kuzmickis. Muziejuje mokiniai galėjo pasijusti prieškario mokyklos mokiniais, pasėdėti senoviniuose suoluose, apžiūrėti akmenėlius, ant kurių klupdydavo nepaklusnius mokinius, paskrebenti žąsies plunksna ir pavartyti prieškario laikų mokinio pažymių knygelę. Viską ištyrinėję, apžiūrėję, paklausinėję, pakeliui užsukę į J. Tumo – Vaižganto gimtąjį kaimą Malaišius, autobusiuką pasukome Niūronių kaimo link.

Niūronių kaime pasaulį išvydo mūsų literatūros klasikas Jonas Biliūnas. Iš Biliūnų sodybos pastatų teišlikusi gryčia, menanti Jonuko kūdikystę ir vaikystę, vasaromis sugrįžimus į tėviškę. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo diendaržio-tvarto pamatų akmenys, kur kadaise gulėjo rašytojo taip jautriai aprašytas senas šuo Brisius. Senojoje J. Biliūno gimtosios sodybos namo pusėje, buvusioje stancijoje, dabar įrengta nedidelė ekspozicija, kur eksponuojami įvairūs autentiški daiktai – kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys: senas stalas, lopšys, lova, dar baudžiavos laikus menanti indauja, žibinčius, rankšluostinė su lino rankšluosčiu.

Galutinis mūsų kelionės taškas – garsiausio XX a. pirmosios pusės anykštėno rašytojo A. Vienuolio memorialinis namas-muziejus. Čia saugoma autentiška rašytojo buities ir kūrybos erdvė, sodelyje – rašytojo kapas. Muziejaus kieme – rašytojo išsaugota klėtelė, kurioje kitas žymus poetas, A. Vienuolio giminaitis A. Baranauskas parašė savo garsiąją poemą „Anykščių šilelis“. Apžiūrėję klėtelę, išklausę gidės pasakojimo dar užsukome ir į S. Petraškos akmens tapybos parodą, kurioje eksponuojami unikalūs šio savamokslio dailininko paveikslai, nutapyti iš akmens dulkių ir smulkintų akmenų.

Lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Genutė Narkevičiūtė ir Enrika Vėtienė

Literatūrinė kelionė į Anykščius

Posted in Naujienos.