Ar tikrai Užnemunės lietuviai labiau išsilavinę?

V17 grupės išvyka.

Kairiojoje Nemuno pusėje gyvenantys dažnai vadinami Užnemunės, Sūduvos lietuviais arba tiesiog suvalkiečiais. Saulėtą ir vėjuotą balandžio ketvirtadienį (2018-04-19) su V17 grupe, žvilgtelėję į žemėlapį, kirtome Užnemunės – Lietuvos sieną Aleksoto tiltu per Nemuną.

Kodėl sūduviai XX a. pradžioje tapo turtingiausiais ūkininkais? XVIII a. pab.–XX a. pr. Sūduvos ūkinė visuomeninė raida vyko izoliuotai nuo likusios Lietuvos, nes šis kraštas nuo 1795 m. priklausė Prūsijai, nuo 1806 m. – Varšuvos vaivadijai, 1815–1915 m. – Lenkijos karalystei, kuri tuo metu buvo autonominė Rusijos dalis. Užtat čia net keliomis dešimtimis metų anksčiau nei likusioje Lietuvos dalyje panaikinta baudžiava ir valstiečiams suteikta asmens laisvė. Dešinysis Lietuvos krantas tuo metu priklausė Rusijai. Dėl geresnių socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų, žemdirbystei palankių derlingų žemių, gyventojai tapo turtingiausiais XIX–XX a. pr. Lietuvos ūkininkais, tuo laikotarpiu iš šių vietų buvo daugiausia išsimokslinusių žmonių.

Net 6 iš 20 Valstybės atkūrimo, Vasario 16-osios akto, signatarų yra iš Sūduvos. Vienas jų – Lietuvos patriarchas Jonas Basanavičius. Šiame regione gimė ir Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas. Iš šio krašto kilęs Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Čia prasidėjo lietuvybės gaivinimo sąjūdis.

Gailutė Adomonienė ir Danutė Gavenauskienė

uznemune

Posted in Naujienos.