Mūsų mokymo centre lituanistai „neduoda gyventi“ administracijai: nori mokiniams parodyti ne tik knygų pasaulį, bet ir pavedžioti žymių rašytojų gyvenimo keliais. Šį ankstų pavasarį, balandžio 6-ąją, sugalvojome aplankyti dar dviejų Lietuvos etnografinių regionų- Klaipėdos krašto bei Žemaitijos – literatūrines vietas. Ši kelionė- viena iš reikšmingų veiklų, skirtų Bibliotekų metams paminėti.

Į kelionę išsiruošėme, gerai apmąstę maršrutą, nes kelias tolimas.

Pirmiausiai iš greitkelio Kaunas- Klaipėda įsukome į rašytojo, istorijos tyrinėtojo, poemos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“, pasakėčių autoriaus Dionizo Poškos tėviškę- garsiuosius Baublius. Mokiniai susidomėję klausėsi muziejaus vadovės pasakojimo; sunkiai sekėsi įsivaizduoti, kaip ąžuolo kelme žmogus įkūrė muziejų, ten pasislėpęs nuo visų rašė, kūrė… Gražiai sutvarkyta aplinka, pagarboje ir pats Dionizas Poška: parkelyje paminklas , stiklo gaubtuose įkurdinti „broliukai“ Baubliai- pirmasis Lietuvoje paminklas.

Pastebimai saulę temdė debesėliai, kol visai užtraukė visą dangų, pradėjo lyti, kai pasiekėme Žemaičių Kalvariją. Pasitaikė sutikti puikų žmogų, tikrą šio garsaus miestelio patriotą, M.Valančiaus gimnazijos geografijos mokytoją. Miestelio bazilikoje-Popiežiaus bažnyčioje – šis iškalbus žmogus nuoširdžiai papasakojo apie Žemaičių Kalvariją, joje kasmet vykstančius visos Lietuvos tikinčiuosius sutraukiančius garsiuosius atlaidus, tikėjimo simbolius, bažnyčioje slepiamus didžiulius meno ir raštijos lobius. Labai pasisekė, kad mokytojas daug papasakojo apie šio krašto ir visos Lietuvos poetą Vytautą Mačernį. Jo tėviškė- vos už 7 km už Žemaičių Kalvarijos, čia pat, prie bažnyčios tvoros, jį ir pakirto nelemta kulka paskutinėmis II Pasaulinio karo dienomis. Abiturientai kaip tik „eina V.Mačernį“, išgirsti gyvą žodį iš kraštiečio lūpų- didelis įspūdis.

Gaila, kad vis dar lijo, nesiryžome važiuoti į Šarnelės kaimą, kur ilsisi poeto Vytauto Mačernio palaikai, kur auga jo medis… Klampoti per purvyną, kai lyja, nesiūlė net gerbiamas mokytojas.

Toliau- Plungė, Šilutė, Priekulė…. Miestelio gražaus parko pakraštyje, prie upelio, medine tvorele aptvertas -didžios Klaipėdos krašto rašytojos ievos Simonaitytės namas- memorialinis muziejus. Rodos, eilinis namelis, kieme dar eglišakėmis apdengtos gal net pačios rašytojos sodintos rožės, o viduje- dideli dvasios lobiai. Muziejaus vadovė siaurais koridoriukais ir laipteliais vedžiojo mus grupelėmis po kambarius, kuriuose paskutinius dešimtmečius tik vasaromis gyvendavo rašytoja. Svetainėje stovi dar 1912 metais dėdės nupirkta siuvimo mašina „Singer“, kuri daug metų maitino būsimąją rašytoją. Kambariuose tvyro jauki nuotaika, kūrybos žmogaus dvasia. Viename kambarėlių- Ievos Simonaitytės kūriniai, visų pirma, romanas „Vilius Karalius“, atsiminimų knyga „O buvo taip“, romanas „Pikčiurnienė“, net keli eilėraščiai….

Švito prašvito dangus, mes leidomės į kelią toliau. Labai knietėjo aplankyti garsųjį Rambyno kalną , pažvelgti į Nemuno vingį nuo aukšto švento pagonių kalno, nusifotografuoti. Už posūkio- garsiosios Bitinėnų kapinaitės, kur palaidotas garsusis rašytojas, filosofas Vydūnas. Visi nustebo, išvydę kuklų kapelį su paprastu lauko akmeniu-paminklu didžiajam mąstytojui. Kapinaitėse pagarbiai stovi paminklai Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos žmonėms: Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Danieliui Kleinui…..

Grįžome panemunėmis, gėrėdamiesi Nemuno pakrantėmis, gražiais miesteliais: Viešvile, Smalininkais, Jurbarku, Skirsnemune, Raudone, Veliuona, Seredžiumi, Vilkija, Raudondvariu….

Patyrėme gražių pažinimo ir bendravimo akimirkų, nes abiejų skyrių mokiniams buvo proga susipažinti, pabendrauti, mokytojams- pasikalbėti, patirti naujų įspūdžių.

Birutė Sveikatienė, gimnazijos skyriaus vedėja

Nuotraukose- kelionės akimirkos